Biliunas liudna pasaka online dating kontaktbörse Neuss

Dėkingas už atsidėjimą ir širdį gerą, aš Tau nors apsakymėlius rašysiu. 1Vasara, Pušynas Namas, kuriame ką tik atvažiavęs apsigyvenau, stovėjo pačiam miške. Aplink jį kvepiančios pušys ir eglės atokaitoj snaudė, už kelių žingsnių pakalnėlėj vėsi upė plaukė… Akimis klajojau po medžių viršūnes: žiūrėjau, kaip „pušin iš pušies voverytė liuoksi”, klausiaus, kaip tarp šakelių nematomi paukščiai čeža ir įvairiais balseliais gieda. Nors negalėjau savo kojomis naudotis, negalėjau po kalnelius laipioti, po klonius lakstyti, negalėjau šokauti ir dainuoti, kaip tat tik moka žmogus, miškan įėjęs: tečiaus[2] buvau dėkingas Sutvertojui ir už tai, kad dar turėjau sveikas akis ir geras ausis. 9Vyrai ir moterys, Vaikai, Jaunimas, Laimė Iš vasarinių namų susirinko netoli manęs gražiai apsitaisę vyrai ir moterys, jaunimas ir vaikai — visi linksmi ir laimingi. 21Ant dirvonėlio, ją išvydę, visi nutilo: tartum, giltinė pro šalį pralėkė.2Čia, sveikatos ieškodamas, pažadėjau visą vasarą išbūti… Vieni ėmė žaisti, kiti apsėdo dailų dirvonėlį, treti išsisklaidė po mišką — juokaudami ir dainuodami. Ir jie, kaip ir aš, mėgino išsibūdėti[6] nuo jos skatikais.

biliunas liudna pasaka online dating-29

Most of Jonas Biliūnas' works were published posthumously, and have been translated in many different languages.

Tu manęs nelaimėje neapleidi, nuliūdusį palinksmini, nuvargusiam ranka paduodi.. Jeigu patiks Tau ir gyvas būsiu — ir darugiau papasakosiu… Ėmė noras suimti visą tą pakvipusį orą gniaužtan ir, pravėrus savo krūtinę, vienu rieštu sugrūsti jį plaučiuosna[1]: pasotint šiuos, alkanus, to oro ištroškusius. 8Gamta, Garsai, Vaisdai, Refleksija Gulėjau aukštielninkas ir gėriau tą kvapą, gėriau. Suradau kišenėj du skatikus ir atsikėlęs įspraudžiau jai rankon. Du skatikus išlėkė iš rankos žemėn, o jinai, nei karto nemirktelėjus, žiūrėjo į mane. Kokie gražus…” 19Staiga vėl įbedė į mane akis ir paklausė: „Ar nežinai, tamsta, kur mano Petriukas? Paskum, tartum atsakymo nesulaukusi, nuvėjo takeliu, dejuodama…

", „Žvaigždė", „Pūga kalnuose", „Kūdikystės sapnai", „Pakeleivingi", „Nemunu", „Vagis", „Tikėjimas", „Laimės žiburys", „Kliudžiau", „Jis ir ji", „Joniukas", „Piestupys", „Lazda", „Ubagas", „Svečiai", „Abejojimas", „Brisiaus galas", „Vieną rudenio dieną...", apysaka „Liūdna pasaka" ir eilėraštis-testamentas „Kad numirsiu...".

Apie BiliūnąBiliūnas labai mėgo katytes, ypač baltas: pribėgdavo prie kiekvienos tokios, gražiai pakalbėdavo, pasakydavo visokių žodžių.

Jonas Biliūnas puikiai pavaizdavo sumišusio vaiko pasaulį, iš pradžių jo didvyriškumą, o vėliau vaikiškumą ir jautrumą esamai situacijai.

Last modified 14-Jul-2017 04:46